SUŠI

Ką mėgstame, tai jau mėgstame - suši :D Mano draugas visą savaitę kentėjo ir nėjo į kavines suši valgyti, nes žinojo, kad savaitgalį jų tikrai gaus namie. Ir jis neklydo, prigaminau jam, na ir tuo pačiu sau, visą kalną suši :) 
Aš dažniausiai gaminu neįmantrius suši, įdarui naudoju sūdytą lašišą, agurką, krabų lazdelių, o šį kartą dar ir virtų morkyčių. Bet mums labai skanūs ir tokie suši (nors tiesą pasakius norėjau dar kažko, bet tingėjau eiti iki parduotuvės :D ). 

Reikės:

1 stiklinės (stkl.) ryžių sušiams
1,5 stkl. vandens
1 v.š. ryžių acto
1 a.š. cukraus
Nori lapai
Sojos padažas
Wasabi pasta
Marinuotas imbieras

Įdarui: lašišos, krabų lazdelių, agurko, morkyčių ar ko tik širdis geidžia

Gaminimas:

Pirmiausia reikia pasiruošti ryžius. Pirmą kartą atrodė, kad tai labai sunki užduotis, bet pasirodo, kad iš tiesų paprasta, gal tik kiek ilgiau užtrunka. Bet jeigu nepatingėsi su visais plovimais, tai tikrai puikiai išvirsi ryžius.

Pradedame nuo to, kad ryžius reikia gerai nuplauti šaltame vandenyje. Ryžius plauname tiek kartų, kol po skalavimo ir ryžių šiokio tokio pamaigymo pagaliau nupilame skaidrų vandenį (iš pradžių vanduo bus labai baltas, o vėliau po truputuką skaidrės). Perspėju, rankoms bus tikrai labai šalta, bet taip ryžiai daug geriau nusiplauna negu po vandens srovele (bent jau man taip atrodo iš savo patirties). Dar galima kuriam laikui ryžius palikti pamirkti šaltame vandenyje, bet tai jau nebūtina. Taigi, kai jau turime švarius ryžius, tada juos suberiame į sietelį ir paliekam apie pusvalandį, kad nusivarvėtų likęs vandens perteklius.
Pagaliau atėjo eilė ryžių virimui! :) Ryžius suberiame į puodą. Kadangi turime 1 stiklinę ryžių, tai pilame 1,5 stiklinės vandens, jeigu būtų 2 stkl. ryžių, tai atitinkmai ir 3 stkl. vandens. Ryžiams užvirus, toliau juos reikia virti 8 min. ant vidutinės kaitros, o tada dar 8 min. ant silpnos kaitros. Ryžiams išvirus, į juos supilame ryžių acto ir cukraus mišinį (cukrus turi būti ištirpintas ryžių acte prieš supilant), o tada uždengus paliekame dar 10 min. pastovėti.

Kol ryžiai aušta, juostelėmis susipjaustome visus produktus, kuriuos vyniosime į suši viduriuką. O tada  jau prasideda suši vyniojimo ir pjaustymo smagumai....

Štai ir viskas. suši paruošti, griebiam lazdeles ir mėgaujamės!

Itadakimasu! ;)

Trupininis pyragas

Jeigu manęs kas paklaustu, kokių dalykų, t.y. maisto produktų, aš nemėgstu, tai nesudvejojus pasakyčiau, kad juodųjų serbentų uogienė ir razinų. Tačiau net ir šiuos du dalykus galima reabilituoti: razinas gerai išmirkius rome, o apie juodųjų serbentų reabilitaciją pakalbėsiu tuojau pat :)

Mūsų namuose "netikėtai" atsirado juodųjų serbentų uogienės stiklainiukas, draugas mane užtikrino, kad ją valgys, jam skanu, bet... kažkaip stiklainiukas vis netuštėdamas stovėjo ir stovėjo :D Tada aš prisiminiau, kad juodųjų serbentų uogienę galima reabilituoti net gi labai skaniu būdu - iškepti trupininį pyragą! Nuo pat vaikystės trupininis pyragas man pats skaniausias su juodaisiais serbentais, nors šiaip man tos uogos smirdi katino šlapimu.... Taigi ėmiausi šio sunkaus reabilitacinio darbo, kurio rezultatas yra be galo skanus :) Mano mielasis, žinoma, visiškai tam neprieštaravo ir labai net džiaugėsi pagaliau iškepusiu pyragu :D

O šį receptą gavau iš savo mamytės, o ji šį receptą turi iš kažkokios senos "Lietuviški valgiai" ar tai panašiai pavadintos knygos :)

Trupininis pyragas (su juodaisiais serbentais)

Reikės: 

150 g sviesto
200 g cukraus
3 kiaušinių
500 g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. vanilinio cukraus
0,5 l juodųjų serbentų uogienės

Gamyba:

Kambario temperatūros sviestą gerai išsukti su cukrumi ir vaniliniu cukrumi.
Po vieną sudėti kiaušinius ir gerai išsukti iki vientisos masės.
Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir supilti į sviesto - kiaušinių masę bei gerai išmaišyti - išminkyti.
Paruoštą tešlą įsukti į plėvelę ir bent 1 valandai įdėti į šaldiklį.
 
Tešlą padalinti į dvi nelygias dalis: didesnė dalis pyrago pagrindui, o mažesnė - trupiniams. Mažesniąją dalį dedame atgal į šaldytuvą.  
Tešla išklojame visą skardos dugną ir supilame mūsų uogienę (būtinai reikia tešla suformuoti kraštelius, kad neišbėgtų uogienė). Likusią tešlą burokine tarka užtarkuojame ant viršaus.
Pagamintą pyragą šauname į 190 laipsnių karštumo orkaitę ir kepame apie 40 min., kol įbedus pagaliuką, jį ištrauksime neaplipusį tešla.

Taip atrodo tik ką iškepęs pyragas. Labai skaniai kvepia ir jau iš karto jo norisi atsikąsti, bet jis skaniausias  pravėsęs, nes tada pyrago viršus įgauna tam tikro traškumo :)

Dar vienas šio pyrago privalumas, kad jis net ir trečią dieną yra toks pat skanus kaip ir pirmąją :)

Skanaus! ;)

Laboratorijos durų pravėrimas

Sveiki mielieji,

Na va, šiame bloger'ių pasaulyje "blog'ų" žmonių ir vėl padaugėjo :D Šiaip tai esu pakankama gerietė, dažniausiai, iki kas nors man pradeda trukdyti virtuvėje... Mano blogio sėkla ypač suveši, kai bandau draugauti su savo orkaite, kurią galima apibūdinti kaip aštuntus pragaro vartus. Iki 9-tųjų dar šiek tiek trūksta :D Nepaisant to, vis tiek su ja kovoju, kartais kaip tikra sajanė, ir sulaukiu tikrai neblogų rezultatų, :D

Virtuvė man yra tarsi savotiška laboratorija, kurioje vyrauja arba absoliuti precizija, arba visiška improvizacija, tačiau visada turi būti švara, tvarka ir greitai turi surasti tai, ko tau reikės. Kol kas mano laboratorijai dar daug ko trūksta, tačiau po truputuka ji vis gerėja ir gerėja, kyla į aukštesnį lygmenį. O kaip žinia, norint, kad laboratorija būtų pripažinta, iš jos turi "išeiti" straipsnių, šiuo atveju mano straipsniai bus publikuojami receptai.

Kodėl laboratorija, arba tiesiog "lab"? Nes aš esu mikrobiologė, kuri mielu noru visą dieną praleistų mokslinių tyrimų laboratorijoje, pilstytų, svertų, matuotų ir t.t.... Būčiau tikra darboholikė :D Tačiau, kol kas neturiu tokios galimybės, nors liejau devintą prakaitą, kad tik gerai baigčiau savo magistro studijas, kas man ir pavyko, tačiau galiausiai pasirodė, kad tokie žmonės Lietuvoje nereikalingi.... Tad nusprendžiau, kol aš čia, atidarysiu savo virtuvės laboratoriją.... :)

Iki susiragavimo ;)

Malvina


P.S.  Iš anksto atsiprašau, jeigu ne visada nurodysiu, kur radau vieną ar kitą receptą, nes paprasčiausiai neturiu užsirašiusi, tikrai ne iš blogos valios ir ne norėdama pažeisti autorines teises. :)